BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dvasinės ekonomikos technologijos

Dvasinėje ekonomikoje nebus dirbtinų technologijų: šiuolaikinių automobilių ir traktorių, nes apskritai nebus sunkiosios pramonės; nebus visa teršiančios ir nuodijančios chemijos pramonės; nebus dujotiekių, naftotiekių ir su jais susijusio kraugeriško biznio; nebus elektrofikacijos ir kompiuterizacijos, ir žinoma nebebus šiuolaikinės piniginės sistemos, pagrįstos vien tiktai apgaule ir melu. Bet tai nereiškia, kad žmonės gyvens primityviai ir vargingai, kaip kokie pirmykščiai gyventojai, gaudantys mamutus. Iš tikro viskas yra atvirkščiai, laukinių žmonių-gyvulių būtį pasiekia tie žmonės, kurie patikėjo taip vadinamo mokslo ir technikos “progreso” idėja. Jau dabar šio “progreso”, besiremiančio evoliucijos teorija arba kitaip sakant mirties filosofija, dėka 17 % planetos gyventojų skursta ir badauja. Žmonių pasirinkusių dirbtinos ekonomikos kelią laukia badas, nepriteklius ir galiausiai kanibalizmas.
Dvasinėje ekonomikoje naudojamos natūralios, pačios tobuliausios technologijos, kurias sukūrė Aukščiausiasis Inžinierius, Visatos Protas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Allahas, Dievas Tėvas, Krišna ir t.t., galima vadinti kaip patinka. Kadangi Viešpats tobulas, tai visi jo kūriniai taip pat yra tobuli ir vargas tam, kuris nedėjo pastangų šiai tiesai suvokti. Mokslininkai materialistai viso labo tiktai mėgdžioja tobulus Dievo kūrinius ir šis gamtos kopijavimas paskutiniu metu išsivystė į naują mokslo sritį, biomimetiką, kuri ir reiškia „gamtos mėgdžiojimą“. Tačiau sąmoningas žmogus suvokia, kad nėra reikalo daryti tai kas jau padaryta. Pavyzdžiui, „mokslininkai“ paskutiniu metu giriasi, kad sugeba pagaminti fotoelementus, kurių naudingumas jau 15 % ir tokiu būdu išgauti elektros energiją. O štai natūralieji fotoelementai ir tuo pačiu metu saulės kolektoriai – žalieji augalų lapai, pagamina visa ko reikia žmogui pragyventi: maistą, vaistus, rūbus, būstą ir nepalieka jokių žalingų atliekų. Arba arklys, tobula transporto priemonė, kuri būdama gyva stengiasi išvengti mirties ir taip saugoja patį vairuotoją, o štai automobiliui visiškai tas pats, kur pakreipė, ten ir važiuoja. Nesunku suprasti kuri iš šių transporto priemonių ekonomiškesnė, tereikia palyginti jų pagaminimą ir aprūpinimą energija. Mokslininkams tikriausiai ir į galvą neatėjo mintis pagaminti traktorių, kuris galėtų dirbti ir tuo pačiu metu gaminti ekologiškas trąšas. Tačiau Akščiausiasis Inžinierius sugebėjo tai sujungti savo kūrinyje – jautyje.
Žemė – didžiulį pelną duodantis bankas. Pasėjus 1 kviečio grūdą išauga apie 100 grūdų, tai yra 10 000 % pelnas. Bėda tame, kad žmonės grūdus iškeičia į pinigus ir deda į banką už 5 % palūkanas. Gera paslauga bankininkams.
Žmonės naudojantys dvasines technologijas nežino kas yra badas ir skurdas. Gyvenant harmonijoje su Gamta ir Dievu žmonėms visko pakanka.


Rodyk draugams

Tikroji II-ojo pasaulinio karo priežastis

Gilinantis į II-ojo pasaulinio karo priežastis, galima rasti informacijos apie tai, kaip slaptosios draugijos, tokios kaip „Illuminati” ir „Kaukolė ir kaulai”, finansavusios tiek komunistinį režimą, tiek trečiąjį reichą ir pasinaudodamos pasauliniu karu sukūrė Jungtinių Tautų Organizaciją, kuri turėtų padėti įgyvendinti Naujosios Pasaulio Tvarkos viziją. Žinoma, tame yra tiesos, bet tai dar nereiškia, kad šias draugijas sukūrę asmenybės įkūnija aukščiausiąją valdžią, kad jos karus sukelia kada nori ir kur nori. Šryla Prabhupada sakė, kad taikos ir draugiškumo pasaulyje nebus tol, kol žmonės nenustos valgę savo jaunesniųjų brolių, gyvulių. Kartą viena moteris pasiskundė Prabhupadai, kad jos sūnų paėmė į Vietnamo karą. Prabhupada atsisuko ir griežtai atsakė: „Atėjo laikas atsiskaityti už karvių žudymą”.
Slaptosios draugijos nėra visagalės, tai tiktai instrumentas Aukščiausiojo Teisėjo rankoje, kurio pagalba palaikoma tvarka Visatoje. Nuo mūsų pasirinkimo priklauso, ar Viešpats mums duos pyragų ar botagų.
Ekonomistai apskaičiavę, kad jeigu 800 000 000 žmonių atsisakytų mėsos, tai pasaulyje neliktų bado problemos. Mums reikia maistui naudoti tai, kas lengvai patenka į burną. Vaisiai, su savo įvairiausiais aromatais ir spalvomis, tiesiog prašyte prašosi į burną. Pienas ir grūdai, kaip teigia viso pasaulio šventraščiai, tai paties Viešpaties skirtas maistas. Tuo tarpu, nei vienas gyvulys nenori būti nužudytas, visi medžiojami žvėrys bėga. Skerdžiama kiaulė žviegia, žudoma karvė netgi verkia. Žmogui valgant mėsą jo širdis kietėja, kaupiasi agresija ir visa tai baigiasi tuo, kad žmonės vieni kitus išžudo, o slaptosios draugijos viso labo tiktai suorganizuoja kaip tai padaryti. Jeigu nesiliausim valgę gyvulių, tai neišvengsim ir III-ojo, ir IV-ojo ir t.t. pasaulinių karų. Tačiau jeigu ateityje gyvensim pagal Viešpaties nurodymus, tai slaptosios draugijos bus pakeistos į šventuosius išminčius ir šventuosius valdininkus. Mūsų ateitis priklauso nuo mūsų pasirinkimo.

Rodyk draugams

Žemė gali išmaitinti 150 mlrd. žmonių

1968 metais Italijos pramonės magnatas Aurelio Peccei įkūrė Romos klubą. Šis klubas turėjo identifikuoti pačias svrbiausias žmonijos problemas bei analizuojant jas globališkai pasaulio problemų kontekste, bandyti rasti alternatyvius ateities sprendimus ir kurti ateities scenarijus. 1970 metais Romos klubas įpareigojo žymaus Masačūsetso technologijos instituto (MTI) tyrinėtojų kolegiją paruošti pranešimą, kuriame pirmą kartą turėjo būti analizuojamos visos šiuolaikinės globalinės problemos. MTI tyrinėtojai, kuriems vadovavo Dennis Meadows, 1972 metais pateikė klubui savo pranešimą, kuris išleidžiamas knygos „Augimo ribos“ formoje. Dabar „Augimo ribos“ yra išverstos į daugiau nei 30 kalbų ir parduota apie 10 milijonų vienetų – tai klasika, kuri iš esmės prisidėjo prie aplinkos apsaugos judėjimo. Pranešimo išvada, bauginantis žmonių skaičiaus ir ekonomikos augimas. 1650-aisiais mųsū planetoje gyveno 0.5 milijardo žmonių, 1900 m. – 1.6 milijardo, 1970 m. – 3.6 milijardo, o 1997 m. – 5.8 milijardo žmonių. Jei šis procesas tęsis ir toliau, tai po kelerių dešimtmečių planeta turės talpinti ir išmaitinti 12 milijardų žmonių. Bet gamtos resursai ir produktų kiekis yra riboti, ariamosios žemės plotai negali būti plečiami iki begalybės ir derlingumas negali visą laiką didėti, todėl žmonijai pasiekus tam tikrą ribą, ji savaime pradės nykti. Tačiau mokslininkai transcendentalistai laikosi kitokios nuomonės. Remdamasis autoritetingais šventraščiais, Šryla Prabhupada tvirtino, kad Žemė gali išmaitinti 25 kartus daugiau žmonių nei šiandien joje gyvena, tai yra 150 milijardų. Bet kaip taip gali būti, jeigu šiandien gyvenantys 6 milijardai planetos gyventojų jau nebeišsitenka? Jau dabar milijardas žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Tai paaiškinama neįtikėtino vartotojiškumo ir gobšumo, o ne žmonių kiekio augimu. Pavyzdžiui, Pasaulio banko duomenimis skirtumas tarp tų, kurie „turi“ ir tarp tų, kurie „neturi“ per pastarąjį dešimtmetį itin padidėjo. Žemo išsivystymo lygio valstybėse gyvena 40% viso pasaulio gyventojų, tačiau šių šalių bendrasis vidaus produktas 1999 m. sudarė tik 11% pasaulyje sukurto nacionalinio produkto. Ryškus kontrastas tam reiškiniui – aukšto išsivystymo valstybės, kuriose gyvena tik 15% gyventojų, tačiau jos sukuria 56% bendrojo pasaulinio nacionalinio produkto. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo pajamų diferenciacija ne tik tarp valstybių, bet ir valstybių viduje. Tas pats Pasaulio bankas 2002 m. paskelbė, kad 1% turtingiausių pasaulio asmenų valdo tokio pat dydžio turtą kaip 57% skurdžiausių pasaulio gyventojų. Apskaičiuota, kad jeigu kiekvienas planetos gyventojas suvartotų tiek pat, kiek vidutiniškai suvartoja vienas amerikietis, tokių poreikių tenkinimui reikėtų dar trijų tokio dydžio planetų kaip Žemė. Šie skaičiai patvirtina Prabhupados žodžius: „Žmonės sukūrė didžiulius pramoninius ir žemės ūkio kompleksus, kurie pagamina daugybę prekių ir maisto produktų, tačiau visa tai skirta vien tiktai tam, kad žmonės tenkintų savo jusles. Todėl, nepaisant milžiniškų pramonės pajėgumų, pasaulyje nuolat jaučiamas produkcijos trūkumas. To priežastis yra tai, kad visas pasaulis užpildytas vagimis. …Sutinkant su dvasinio komunizmo principais, viskas žemėje priklauso Aukščiausiajam ir žmonės turi teisę naudotis šiais turtais tiktai tada, kada jie bus paaukoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Viskas kas pasiūlyta Viešpačiui tampa prasadu (Jo malone). Nėra jokių abejonių, kad tas kuris neaukoja savo maisto Viešpačiui, yra vagis. …Tas, kuris galvoja, kad grūdai išauga dėka šiuolaikinės technikos naudojimo, pavyzdžiui traktorių, giliai klysta. Jeigu jis nuvyks su savo traktorium į dykumą ir ją suars, ten vistiek niekas neišauks. Kad ir kokių gudrybių imtūsi žmonės, jiems nedera pamiršti apie tai, kad, jeigu jie neatliks aukojimų, Žemė nustos duoti derlių. Kaip paaiškino pati Žemė, kadangi teikiamais jos maisto produktais ėmė mėgautis neatsidavę Viešpačiui žmonės, ji ėmė slėpti žemės ūkio kultūrų sėklas, kad išsaugotų jas aukojimams. Žinoma, mes nesitikim, kad ateistai patikės aukščiau aprašytu dvasiniu grūdinių kultūrų auginimo metodu, tačiau, tiki jie tuo ar ne, faktas lieka faktu: kad užauginti grūdus, neužtenka vienų žemės ūkio mašinų.“ Taigi, kokiais mokslininkais sekti, transcendentalistais ar materialistais, o gal būt patiems sumodeliuoti žmonijos ateitį, reikės spręsti kiekvienam individualiai. Linkiu gerų sprendimų.

Rodyk draugams

Iliuziniai pinigai

Legenda pasakoja, kad piktajam Ravanui pagrobus Sytą (Sėkmės deivę), Syta sukūrė iliuzinę savo antrininkę, o tai reiškia, kad Ravanui taip ir nepavyko Ja pasimėgauti. Negana to Viešpats Rama, Ravaną nubaudė mirties bausme. Šios istorijos esmė tame, kad tas kuris trokšta mėgautis Sėkmės deive arba Materialios Gamtos resursais iš tikro to padaryti niekaip negalės ir galų gale bus sunaikintas. Taip apreiškiamas Aukščiausiasis Viešpaties Teisingumas, nes tas kuris ima daugiau negu jam reikia yra kitų būtybių skriaudėjas ir už tai turi būti nubaustas. Tačiau mes galime pagalvoti, kad tai tiesiog legenda, graži pasakėlė, neturinti nieko bendra su realiu šiuolaikiniu gyvenimu. Bet ar tikrai taip yra? Pabandykime įsigilinti į šiuolaikinio žmogaus santykį su Gamta ir rasti paralelių istorijoje apie karalaitį Ramą.
Legenda pasakoja, kad gobšusis Ravana buvo įkūręs didžiulį miestą, kurio sienos, rūmai ir gyvenamieji namai buvo pastatyti iš gryno aukso. Negana to jis sumanė pastatyti laiptus į rojines planetas, kad rojiniai malonumai būtų ranka pasiekiami. Ir galiausiai jis ryžosi pavogti Motiną Sytą, kilniausią Dievo Asmens tarnaitę ir Ja mėgautis, o tai reiškia užimti Dievo padėtį.
Jeigu atidžiai pasižiūrėsime į šiuolaikinę visuomenę, tai pamatysime, kad lygiai tą patį daro ir šiuolaikiniai žmonijos lyderiai, tai yra aukso arba pinigų valdovai, o taip pat eiliniai žmonės. Jie, tai yra Centrinė Rezervų Sistema (CRS), Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) ir panašios organizacijos, sukaupė (apgaulės būdu) didžiąją planetos aukso dalį ir 1971 metais visiškai atsisakė aukso standarto, perėjo prie plaukiojančio valiutų kurso. Tai reiškia, kad jų leidžiami pinigai nepadengti jokiu turtu arba darbu, vadinasi – beverčiai, arba kitaip sakant – padirbti. Beveik viso pasaulio šalių Centriniai bankai, kurie nepriklauso nuo šalių vyriausybių, yra pavaldūs CRS ir TVF. Susidėlioja tvarkinga pasaulio bankų piramidė, kurios viršuje Centrinė Rezervų Sistema su savo pasauline valiuta – doleriu. Šiuo metu, 80 – 90 % viso pasaulio pinigų yra niekuo nepagrįsti ir jų masė toliau auga. Taigi, Centrinis Rezervų Bankas – didžiausias pasaulyje netikrų pinigų spausdintojas ir kreditorius. Pasaulio vyriausybės, tam kad vystyti “ekonomiką” skolinasi pinigus su procentais iš šių bankininkų , o tam, kad grąžinti skolą dar kartą skolinasi su procentais. Tokiu būdu, visas pasaulis, vis labiau ir labiau tampa skolingas. Vadinasi šiuolaikiniai pinigai – skolos pinigai. Kuo daugiau jų turim, tuo daugiau skolingi esam (šiuo metu kiekvienas lietuvis skolingas apie 4 000 litų, amerikietis apie 30 000 JAV dolerių). Tai ir yra toji pavogtoji Syta, iliuzinė Sėkmės deivė arba iliuziniai, padirbti pinigai. Tikrieji pinigai (auksas) saugojami požemiuose. Bankininkai paprasčiausiai daro biznį, o žmonės galvoja, kad čia ir yra ekonomikos vystymas, atvesiąs į šviesūjį rytojų. Pasaulio ekonomika (sveika kokybiškų prekių gamyba) byra, badaujančių ir skurstančių daugėja, lobstančių mažėja, o tie kurie išlieka tampa turtingesni ir turtingesni. Pramonė, kuri yra ne kas kita kaip aukso valdovų biznis, griauna gamtą, blogina žmonių santykius tarpusavyje ir su gamta. Dauguma žmonių patikėjo, kad taip vadinamas “ekonomikos” vystymas, mokslo ir technikos “pažanga” ir yra kelias į sėkmę, Sėkmės deivės pritraukimas. Tačiau legenda sako, kad Sėkmės deivė niekada nesitraukia nuo Dievo Asmens, visuomet Jam tarnauja. Vadinasi, tam kuris tarnauja Viešpačiui, tarnauja pati Sėkmės deivė (ateina tikri pinigai ir įvairiausi materialūs resursai). Žmogui užtenka tarnauti Aukščiausiajam ir viskas ko reikia ateis savaime. Tačiau, jeigu mes elgiamės kaip Ravana, bandome užimti Dievo padėtį, tai yra mėgaujamės Sėkmės deive arba eksploatuojame gamtą: valgome mėsą, žaidžiame su vertybiniais popieriais, naudojame centrinių bankų pinigus, vystome pramonę (ypač sunkiąją), naudojame demoniškas technologijas (elektrofikaciją, mechanizaciją, chemizaciją, internetizaciją, genų inžineriją, čipizaciją), siurbiame naftą (Žemės kraują) ir t.t., tai mūsų laukia Ravanos likimas. Taigi, tikroji sėkmė ateina pati kada žmogus užsiima tarnyste Dievui, o bandymas Ja mėgautis patiems užsibaigia mirtimi. Socialinė, ekonominė ir ekologinė pasaulio krizė, tai gyvas įrodymas to, kad žmonija netinkamai eksploatuoja gamtą. Turime liautis tai darę ir atsigręžti į Viešpaties veidą, priešingu atveju būsime sunaikinti.

Rodyk draugams