BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žemė gali išmaitinti 150 mlrd. žmonių

1968 metais Italijos pramonės magnatas Aurelio Peccei įkūrė Romos klubą. Šis klubas turėjo identifikuoti pačias svrbiausias žmonijos problemas bei analizuojant jas globališkai pasaulio problemų kontekste, bandyti rasti alternatyvius ateities sprendimus ir kurti ateities scenarijus. 1970 metais Romos klubas įpareigojo žymaus Masačūsetso technologijos instituto (MTI) tyrinėtojų kolegiją paruošti pranešimą, kuriame pirmą kartą turėjo būti analizuojamos visos šiuolaikinės globalinės problemos. MTI tyrinėtojai, kuriems vadovavo Dennis Meadows, 1972 metais pateikė klubui savo pranešimą, kuris išleidžiamas knygos „Augimo ribos“ formoje. Dabar „Augimo ribos“ yra išverstos į daugiau nei 30 kalbų ir parduota apie 10 milijonų vienetų – tai klasika, kuri iš esmės prisidėjo prie aplinkos apsaugos judėjimo. Pranešimo išvada, bauginantis žmonių skaičiaus ir ekonomikos augimas. 1650-aisiais mųsū planetoje gyveno 0.5 milijardo žmonių, 1900 m. – 1.6 milijardo, 1970 m. – 3.6 milijardo, o 1997 m. – 5.8 milijardo žmonių. Jei šis procesas tęsis ir toliau, tai po kelerių dešimtmečių planeta turės talpinti ir išmaitinti 12 milijardų žmonių. Bet gamtos resursai ir produktų kiekis yra riboti, ariamosios žemės plotai negali būti plečiami iki begalybės ir derlingumas negali visą laiką didėti, todėl žmonijai pasiekus tam tikrą ribą, ji savaime pradės nykti. Tačiau mokslininkai transcendentalistai laikosi kitokios nuomonės. Remdamasis autoritetingais šventraščiais, Šryla Prabhupada tvirtino, kad Žemė gali išmaitinti 25 kartus daugiau žmonių nei šiandien joje gyvena, tai yra 150 milijardų. Bet kaip taip gali būti, jeigu šiandien gyvenantys 6 milijardai planetos gyventojų jau nebeišsitenka? Jau dabar milijardas žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Tai paaiškinama neįtikėtino vartotojiškumo ir gobšumo, o ne žmonių kiekio augimu. Pavyzdžiui, Pasaulio banko duomenimis skirtumas tarp tų, kurie „turi“ ir tarp tų, kurie „neturi“ per pastarąjį dešimtmetį itin padidėjo. Žemo išsivystymo lygio valstybėse gyvena 40% viso pasaulio gyventojų, tačiau šių šalių bendrasis vidaus produktas 1999 m. sudarė tik 11% pasaulyje sukurto nacionalinio produkto. Ryškus kontrastas tam reiškiniui – aukšto išsivystymo valstybės, kuriose gyvena tik 15% gyventojų, tačiau jos sukuria 56% bendrojo pasaulinio nacionalinio produkto. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo pajamų diferenciacija ne tik tarp valstybių, bet ir valstybių viduje. Tas pats Pasaulio bankas 2002 m. paskelbė, kad 1% turtingiausių pasaulio asmenų valdo tokio pat dydžio turtą kaip 57% skurdžiausių pasaulio gyventojų. Apskaičiuota, kad jeigu kiekvienas planetos gyventojas suvartotų tiek pat, kiek vidutiniškai suvartoja vienas amerikietis, tokių poreikių tenkinimui reikėtų dar trijų tokio dydžio planetų kaip Žemė. Šie skaičiai patvirtina Prabhupados žodžius: „Žmonės sukūrė didžiulius pramoninius ir žemės ūkio kompleksus, kurie pagamina daugybę prekių ir maisto produktų, tačiau visa tai skirta vien tiktai tam, kad žmonės tenkintų savo jusles. Todėl, nepaisant milžiniškų pramonės pajėgumų, pasaulyje nuolat jaučiamas produkcijos trūkumas. To priežastis yra tai, kad visas pasaulis užpildytas vagimis. …Sutinkant su dvasinio komunizmo principais, viskas žemėje priklauso Aukščiausiajam ir žmonės turi teisę naudotis šiais turtais tiktai tada, kada jie bus paaukoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Viskas kas pasiūlyta Viešpačiui tampa prasadu (Jo malone). Nėra jokių abejonių, kad tas kuris neaukoja savo maisto Viešpačiui, yra vagis. …Tas, kuris galvoja, kad grūdai išauga dėka šiuolaikinės technikos naudojimo, pavyzdžiui traktorių, giliai klysta. Jeigu jis nuvyks su savo traktorium į dykumą ir ją suars, ten vistiek niekas neišauks. Kad ir kokių gudrybių imtūsi žmonės, jiems nedera pamiršti apie tai, kad, jeigu jie neatliks aukojimų, Žemė nustos duoti derlių. Kaip paaiškino pati Žemė, kadangi teikiamais jos maisto produktais ėmė mėgautis neatsidavę Viešpačiui žmonės, ji ėmė slėpti žemės ūkio kultūrų sėklas, kad išsaugotų jas aukojimams. Žinoma, mes nesitikim, kad ateistai patikės aukščiau aprašytu dvasiniu grūdinių kultūrų auginimo metodu, tačiau, tiki jie tuo ar ne, faktas lieka faktu: kad užauginti grūdus, neužtenka vienų žemės ūkio mašinų.“ Taigi, kokiais mokslininkais sekti, transcendentalistais ar materialistais, o gal būt patiems sumodeliuoti žmonijos ateitį, reikės spręsti kiekvienam individualiai. Linkiu gerų sprendimų.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą